Savivaldybė sužavėta Misionierių ansamblio naikinimu

2017 m. balandžio 24 d. Senamiesčio Bendruomenė kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo narį Mykolą Majauską prašydami jo pagalbos stabdyti Misionierių ansamblio teritorijoje vykdomas ydingas daugiabučių statybas.

(Mykolas Majauskas išrinktas vienmandatinėje Senamiesčio rinkimų apygardoje) Senamiescio Bendruomenes KREIPIMASIS

Gavęs mūsų raštą Mykolas Majauskas 2017 m. balandžio 25 d. skubiai kreipėsi į valdžios institucijas prašydamas, kad jos pagal kompetenciją išnagrinėtų Senamiesčio bendruomenės atstovų kreipimąsi. Mykolo Majausko raštas

Perskaičius atsakymą kurį mes gavome iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos plėtros departamento akivaizdu, kad savivaldybei paveldo saugojimas dzin.

2017 gegužės 3 d. Miesto plėtros departamento direktorius, Mindaugas Pakalnis gudriai rašo, kad Kultūros Paveldo departamento Vilniaus skyrius pateikė Misionierių statybų projektinius pasiūlymus Priežiūros Komisijai. Deja, tai ne tiesa. Priežiūros komisija Misionierių ansamblio situacijos ir projekto nesvarstė. Priežiūros komisija prašė nepriklausomo ICOMOS vertinimo ir paveldosauginės ekspertizės, kad ji galėtų pradėti vertinti Misionierių ansamblio projektą. Deja priežiūros komisijos nariams nebuvo pateiktos ekspertizės. Taigi akivaizdu, kad buvo nuspręsta apeiti šią komisiją. Mes tai žinome kadangi Senamiesčio Bendruomenės pirmininkė Asta Baškauskaite yra Priežiūros komisijos narė.

Del ICOMOS narių interesų konflikto p. Pakalnis rašo, kad ICOMOS vertinimas tinkamas. Deja, deja tai irgi ne tiesa. Apie ši klaidinga vertinima kviečiame skaityti straipsnyje ‘ ICOMOS LNK institucijoms pateiktas Misionierių statybų vertinimas negali buti laikomas oficialiu vertinimu’.

Mindaugas Pakalnis atmeta ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos (VKPK) nepritarimą Misionierių statybų projektui. Jis komentuoja apie VKPK 2016 m. birželio 30 d. raštą. Jo argumentai grindžiami ICOMOS vertinimu, kuris yra klaidingas. Valstybinės kultūros paveldo komisijos rašte 2017 m. kovo 24 d. buvo rašoma, kad Paveldo komisija yra susirūpinus dėl daugiabučių namo Subačiaus g. 20, 22 statybų. Apie tai nutylima p. Pakalnio atsakyme….

O jau apie 2015 m. specialų planą pagal kurį Misionierių ansamblio teritorija buvo padalinta tai p. Pakalnis surinko begales argumentų kodel šis planas puikus….

2016 m. Valstybinės kultūros paveldo komisijos vyr. specialistas-architektas Algimantas Gražulis bendraudamas su žiniasklaida pažymėjo, kad visa Misionierių vienuolyno teritorija įrašyta į Kultūros vertybių registrą. „O pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, pagal paveldosaugos reikalavimus kultūros paveldo objektai saugomi kartu su teritorija…. Architektas stebėjosi, kad ši teritorija specialiajame plane padalyta į dvi dalis, viena jų įvardyta kaip prieglaudos teritorija. „Taip sakant, ansamblis čia niekuo dėtas? – Ir kas keisčiausia, šitoje teritorijoje rekonstruojant sovietinį ligoninės pastatą leista padidinti plotą – numatyta nauja statyba. Tokio termino Statybos įstatyme apskritai nėra. Yra tik pastato statyba. Taigi iš esmės čia planuojama naujų pastatų statyba.“ A. Gražulio teigimu, tokio lygio kultūros paveldo objekte neturi likti nė vieno svetimkūnio. „Ligoninės pastatas, kaip niokojantis bendrą ansamblio kompozicinį, vizualinį ir stilistinį vientisumą, turi būti nugriautas, o jo vietoje atkurti sodai, parkas, želdynai. Ne vienoje knygoje rašoma, kad tai buvo patys tvarkingiausi Vilniuje sodai. Reikia atskleisti visą ansamblio didingumą su visa aplinka. Čia negali būti jokių konversijų. Jos įmanomos tik visiškoje dykroje, nevertingose apleistų gamyklų teritorijose, kai siekiama patalpas pritaikyti šiuolaikinėms reikmėms, tada įrengiami loftai, butai, biurai“, – kalbėjo p. Gražulis.

Nesistebim, kad Mindaugas Pakalnis gina Kultūros paveldo departamento (KPD) veiklą. Negana to jis rašo, kad Senamiesčio Bendruomenės rašto komentarai yra užgaulaus pobūdžio (nekorektiški) samprotavimai apie KPD darbuotojų veiklą.

Prisegame 2017 m. balandžio 18 d. visuomenės – Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjudžio – prašymą Lietuvos Respublikos kultūros ministrei ir Seimo Kultūros komiteto pirmininkui dėl KPD vadovų ir tarnautojų atsakomybės už sisteminga kultūros paveldo naikinimą, jo išsaugojimui būtinų pertvarkų ir skubios Vilniaus, Trakų ir Kuršių nerijos kraštovaizdžio apsaugos. Taigi ne vien Senamiesčio Benduomenė mato, kad yra rimtų problemų Kultūros paveldo departamento veikloje bei vertinimuose. 2017 04 18 APSS prašymas del KPD

p. Pakalnio rašte surašyta kodel Misionierių statybų projektui Viešinimo procedūros nėra privalomos ir kodel jos nebuvo atliekamos. Nu va….. Oi kokie jie visi gudručiai…. Jiem taip norisi, kad visuomenė tylėtų ir pritartų prie ydingų naujų statybų Senamiestyje.

Savivaldybės raštą skaitant tampa aišku, kad archeologiniai tyrimais p. Pakalnis ir Savivaldybė džiaugiasi. Nors žinomi archeologai ir ekspertai prieštarauja su šių tyrimų išvadomis.

Lietuvos dailės istorikų draugija išplatintame pareiškime dėl statybos darbų prie Misionierių vienuolyno rašoma, kad planavimo ir projektavimo reikmėms atliktieji Misionierių vienuolyno ansamblio moksliniai tyrimai yra fragmentiški, nenuoseklūs, todėl visiškai nepakankami kokiems nors ansamblio keitimams, ypač tokio masto, kaip dabar, statyboms vykdyti: nėra ansamblio stilistinės meninės raidos retrospektyvinių analizių (nors ansamblis formavosi apie 200 metų), netyrinėti šio barokinio užmiesčio ansamblio parkinis kraštovaizdis (nors architektūros ir parkų, sodų, takų sistemų, vandenų, šlaitų ir kitų kraštovaizdžio elementų integravimas į vieningus ansamblius yra išskirtinis baroko architektūros bruožas), apskritai neidentifikuotas buvęs užstatymas, jo sąsajos su bendrąja ansamblio funkcine ir menine sąranga, pavidalai (nors archeologiniais tyrimais visame sklype rasta nemažai statinių liekanų), apskritai neatlikti geografiniai-geologiniai tyrimai kalvos morfologinei raidai nustatyti (o neturint šios retrospektyvos, t.y. nežinant, kokios kalvos būta XV–XVI, XVII arba XVIII a., niekuo nepagrįsti projektuotojų tvirtinimai, neva vykdomas kalvos nukasimas beveik dviem metrais yra „istorinio reljefo atkūrimas“). Neturint šių tyrimų duomenų, atkūrimas apskritai neįmanomas, o iš esmės keisti valstybės saugomą nacionalinę vertybę draudžia įstatymai.

Žiniasklaidoje jau pasirodė ne vienas straipsnis kuriame rašoma, kad dėl nekontoliuojamų statybų Vilniaus senamiestyje reiktų pakviesti tarptautinius ekspertus nes Vilniaus istoriniam centrui iškilo grėsmė būti įrašytam į Pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašą. Savivaldybės nuomonė ženkliai skiriasi nuo visuomenės nuomonės. Mindaugas Pakalnis rašo, kad projektas nekelia pavojaus Vilniaus Senamiesčiui kaip pasaulio paveldo objektui ir jo vertingoms savybėms. Jis vertina naujai statomus daugiabučius kaip Senamiesčiui būdingesnus architektūros formū statinius. Nu va…. Savivaldybė sužavėta ir džiaugiasi naujomis statybomis Misionierių ansamblio teritorijoje.

Baigdamas savo raštą Mindaugas Pakalnis rašo, kad pagrindinis Misionierių naujų statybų projekto siekis, kad nuosaikios architektūros išraiškos šiuolaikinis pastatas darniai susilietų su aplinka.