APLINKA / MISIONIERIU VIENUOLYNO ANSAMBLIS / PAVELDAS / PRIEŽIŪROS KOMISIJA / SAVIVALDYBĖ / STATYBOS

SOS – Prašome stabdyti Misionierių ansamblio teritorijoje vykdomas daugiabučių statybas

Aišku kaip dieną, kad su valdžios institucijų ir paveldo ekspertų pagalba buvo duota & parduota ‘žalia šviesa’ t.y. suderinimai ir leidimai ydingom statybom kurios dabar naikina Buvusio Vilniaus Misionierių vienuolyno ir Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčios ansamblį.

Akivaizdu, kad rasti teisybę ir siūlų galus šioje aferoje reikia piliečių iniciatyvos, sąžiningų Seimo narių bei Vyriausybės pagalbos, prokurorų ir teismo sprendimų.

2017 m. balandžio 24 d. Senamiesčio Bendruomenė kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo narį Mykolą Majauską prašydami jo pagalbos.

Tą pąčią dieną pasirodė straipsnis Gruzinų milijardieriaus statybos prie Misionierių vienuolyno gali užstrigti: daugėja protesto balsų.

Tai ne pirmas straipsnis apie gruzinų verslininką p. Romaną Pipia. 2010 m. žiniasklaidą rasė, kad Romanas Pipia Rusijoje milicijos ieškomas nusikaltėlis.

Jau nuo pirmos dienos trūko skaidrumo šiame projekte. Korumpuoti valdininkai priėmė sprendimus naikinti paveldą. O kiek gi kyšių buvo sumokėta stumiant šį projektą! pradedant skaičiavimą litais ir tęsiant eurais….

E- Teismo bylose galima rasti informacijos apie kyšininkavimą šio objekto eigoje. < placiau apie tai skaitykite čia >

2016 m. žiniasklaida rašė, kad Misionierių soduose kvepia afera.

Tame 2016 m. straipsnyje pasisakė Valstybinės kultūros paveldo komisijos vyr. specialistas-architektas Algimantas Gražulis. Jis pažymėjo, kad visa teritorija įrašyta į Kultūros vertybių registrą. „O pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, pagal paveldosaugos reikalavimus kultūros paveldo objektai saugomi kartu su teritorija…. Architektas stebėjosi, kad ši teritorija specialiajame plane padalyta į dvi dalis, viena jų įvardyta kaip prieglaudos teritorija. „Taip sakant, ansamblis čia niekuo dėtas? – Ir kas keisčiausia, šitoje teritorijoje rekonstruojant sovietinį ligoninės pastatą leista padidinti plotą – numatyta nauja statyba. Tokio termino Statybos įstatyme apskritai nėra. Yra tik pastato statyba. Taigi iš esmės čia planuojama naujų pastatų statyba.“ A. Gražulio teigimu, tokio lygio kultūros paveldo objekte neturi likti nė vieno svetimkūnio. „Ligoninės pastatas, kaip niokojantis bendrą ansamblio kompozicinį, vizualinį ir stilistinį vientisumą, turi būti nugriautas, o jo vietoje atkurti sodai, parkas, želdynai. Ne vienoje knygoje rašoma, kad tai buvo patys tvarkingiausi Vilniuje sodai. Reikia atskleisti visą ansamblio didingumą su visa aplinka. Čia negali būti jokių konversijų. Jos įmanomos tik visiškoje dykroje, nevertingose apleistų gamyklų teritorijose, kai siekiama patalpas pritaikyti šiuolaikinėms reikmėms, tada įrengiami loftai, butai, biurai“, – kalbėjo jis.

Ar Misionierių ansamblio specialusis planas, už kurį duotas kyšis, labai skiriasi nuo to, kurį vėliau patvirtino kultūros ministras Šarūnas Birutis?  Š. Biručio patvirtintas planas, kaip nurodyta Valstybinės kultūros paveldo komisijos pažymoje, sudarė sąlygas planuoti kultūros paveldo vertybes žalojančias statybas ir nustatė ženkliai didesnį sklypo užstatymo tankumą ir intensyvumą, negu buvo įrašytas privatizavimo sąlygose.

Valstybinė kultūros paveldo komisija dar pernai nepritarė buvusios Vaikelio Jėzaus vaikų prieglaudos pastato teritorijoje Subačiaus g. 20, 22 statomo daugiabučio gyvenamojo namo su požemine automobilių stovėjimo aikštele projektiniams pasiūlymams.

Priežiūros Komisija Misionierių ansamblio situacijos ir projekto nesvarstė. Nors ši komisija turėtų vertinti Vilniaus istorinio centro IVV požymių stebėsenos rezultatus ir Veiksmų plano priemonių įgyvendinimą bei teikti pasiūlymus dėl Vilniaus istorinio centro išsaugojimo ir naudojimo veiksmų tobulinimo.

Apie šių naujų statinių projektavimą nebuvo viešinimo. Visuomenė nebuvo supažindinta su šiuo projektu.

Nors Buvusio Vilniaus Misionierių vienuolyno ir Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčios ansamblis yra viena svarbiausių architektūrinių dominančių, siejamų su Vilniaus istorinio centro kultūriniu identitetu. Paraiškoje Pasaulio paveldo komitetui dėl Vilniaus istorinio centro įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą buvo nurodyta, kad istorijos požiūriu pagrindiniai pastatai ir jų kompleksai priklauso šešioms didelėms grupėms, iš kurių viena yra Vizitiečių-Misionierių bažnyčios.

Europos architektūros paveldo konvencija įpareigoja imtis teisinių priemonių architektūros paveldui apsaugoti ir rūpintis paminklų, pastatų grupių ir zonų apsauga. Neradus bendro sutarimo dėl tinkamos ansamblio apsaugos, svarstytina būtinybė kreiptis į tarptautinius ekspertus, kurie galėtų objektyviai ir nešališkai įvertinti susiklosčiusią situaciją.

Dėl nekontroliuojamų statybų Vilniaus senamiestyje nedelsiant būtina pakviesti tarptautinius ekspertus, nes Vilniaus istoriniam centrui iškilo grėsmė būti įrašytam į Pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašą.

Netylėkime! Šis ansamblis tai mūsų visų paveldas ir praeities žmonių dovana mums. Stabdykime šias statybas!

Kreipimasis 2017-04-24, p1

Kreipimasis 2017-04-24, p2

Kreipimasis 2017-04-24, p3

Kreipimasis 2017-04-24, p4

Misionierių vienuolyno ansamblis prieš pradedant naujas statybas

nauju daugiabučių vizualizacija

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s