APLINKA / PAVELDAS / SAVIVALDYBĖ / STATYBOS / Vilniaus senamiesčio tvarkymo planas

Vieša diskusija – Kaip priartinti vietos savivaldą

2016 m. balandžio 22 d. dalyvavome Pilietinės visuomenės instituto renginyje, kuriame buvo diskutuojama apie tai, kaip priartinti vietos savivaldą arčiau gyventojų. Aktualūs klausimai: ką reikėtų keisti, kad savivaldos institucijos labiau priartėtų prie žmonių, labiau atspindėtų jų lūkesčius ir poreikius, keltų pasitikėjimą…

2016 m. vasario mėn. apklausoje 65 proc apklausoje įvardijo, kad savivaldos institucijos neatsižvelgia į visuomenės nuomonę priimant viešuosius sprendimus. Tarp pastarųjų, 15 proc., vertindami savivaldos institucijų visuomenės nuomonės paisymą, vienuolikos balų skalėje rinkosi patį kraštutinį variantą – „niekada neatsižvelgia“.

“Pilietinės galios indekso tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojai savo pilietinį potencialą yra linkę labiausiai panaudoti vietos lygmeniu: gyvenamosios vietovės naujienomis, klausimais domimasi labiausiai, o nusiteikimas spręsti vietos problemas pranoksta dėmesį abstraktesnėms nacionalinio lygmens problemoms. Kita vertus, naujos apklausos duomenys rodo, kad piliečiai jaučiasi neišgirsti ir nemano, jog jų nuomonė būtų svarbi ar darytų įtaką ne tik nacionaliniu, tačiau ir savivaldos lygmeniu, todėl nenuostabu, kad savivaldos institucijomis pasitiki tik trečdalis visuomenės“ – sakė Pilietinės visuomenės instituto direktorė dr. Ieva Petronytė.

Renginyje dalyvavo vietos savivaldos, bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, valstybės institucijų atstovai, politikai ir mokslininkai. Senamiesčio Bendruomenės pirmininkė diskusijoje komentavo, kad Lietuvoje reikia stiprinti savanorystę.

Ji pasidalino savo patirtimi: bendraujant su vietos gyventojais, pvz., renkant gyventojų parašus Senamiesčio seniūnaičių rinkimų metu, dažnai buvo girdimas gyventojų klausimas: „ O kokia man iš to nauda, kad pasirašysiu už tave seniūnaičių rinkimų anketoje?“, arba „ Kokia tau nauda, kad veržiesi būti seniūnaite?“, arba „ Kam dalyvauti visuomeninėje veikloje?“. Pilietiškumas demokratinėje valstybėje reiškia dalyvavimą visuomeninėje veikloje – be atlygio, be užslėptų motyvų, remiantis nuoširdžiu noru pagerinti pasaulį, kuriame gyvename.

Sajūdžio laikais, t.y. prieš Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą, piliečiai rinkosi viešose erdvėse, piketavo, garsiai reiškė savo nuomonę. Rezultatas – nepriklausomybė. O dabar norint dalyvauti protesto akcijoje ir rengti piketą reikia aibės leidimų. Gyventojai susiduria su apribojimais. Aišku kaip dieną, kad Lietuvoje valdininkai nenori girdėti piliečių nuomonės… O patys piliečiai tampa abejingi…

Valdininkai nenori matyti ir nenori girdėti piketuotojų.  2015 m rugsėjo m. 7 d vyko Užupiečių ir Senamiesčio Bendruomenės ‘flashmobas’ prie Kultūros paveldo departamento būstinės Vilniuje. Pagal įstatymus mum reikėjo stovėti ne arčiau kaip 25 metrai nuo pagrindinio įėjimo į Kultūros paveldo departamento būstinę…

Piliečiams nėra suteikiama informacija apie valdininkų projektus ir sprendimus. Dažnai, prasidėjus statybų darbams, girdime nustebusius ir pasipiktinusius gyventojų bei paveldosaugininkų balsus, kritikuojančius statybas dėl pažeistų įstatymų, tačiau negalinčius imtis veiksmų, nes jiems nesudarytos galimybės viešai laiku susipažinti su projektais.

Šiuo metu daugiausia nerimo Vilniaus bendruomenėms kelia „Vilniaus senamiesčio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos (tvarkymo) specialusis planas“ reglamentuojantis senamiesčio apsaugą. Rūpestį išreiškė ir Valstybinė kultūros paveldo komisija. Deja, Kultūros paveldo departamentui nesilaikant įsipareigojimų laiku informuoti bendruomenes, joms užkertamas kelias atstovauti viešąjį interesą.

Spręsdamos šią problemą, Senamiesčio, Užupio bei Žvėryno bendruomenės bei Vilniaus bendruomenių asociacija kreipėsi į teismą. 2016 m. balandžio 19 dieną,  Vilniaus apygardos administraciniame teisme vyko posėdis byloje dėl Orhuso konvencijos – tarptautinės teisės akto, užtikrinančio visuomenės teisę į informaciją aplinkos klausimais, pažeidimo.

Panašu, kad valdininkai nori iš gyventojų tik vieno – tylos… Štai kaip skamba neviešai pasisakiusių valdininkų komentarai : „ Susimokėkite mokesčius ir tylėkite…“, „ Nekvaršinkite mums smegenų…“, „ Darysime, ką norime, kaip norime…“, „ O koks jūsų reikalas…“, „ Neturime Jums laiko…“

Vietos Bendruomenių Tarybos programa buvo labai sėkminga visos Lietuvos mastu. Į VBT sudėtį buvo įtraukti vietos gyventojai, bendruomeninių organizacijų, religinių bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų atstovai, įgyvendinantys 2013–2015 m. Vietos bendruomenių savivaldos programą. Šią programą  patvirtino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ja buvo siekiama skatinti bendruomenes aktyviai dalyvauti priimant sprendimus dėl lėšų panaudojimo, tenkinant vietos bendruomenių viešuosius poreikius. Sprendimus dėl lėšų panaudojimo priėmė pačios Vietos Bendruomenių Tarybos.

Vilniaus Senamiesčio VBT sėkmingai įgyvendino parengtus projektus ir padarė daug prasmingų darbų. Senamiestyje atsirado VBT lėšomis pastatytos naujos vaikų žaidimo aikštelės, krepšinio aikštelė, lauko treniruokliai, mažos bibliotekėlės, apšvietimas šalia vaikų žaidimų aikštelių, suoliukai t.t.

Deja, 2016 m. VBT programa buvo nepratęsta. Ironiniška, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2016 metus paskelbė Vietos bendruomenių metais… Norėta pabrėžti vietos bendruomenių reikšmę, įgyvendinant Europos Sąjungos ir nacionalinę regioninę politiką ir atsižvelgiant į siekį stiprinti vietos savivaldą kaip pilietinės visuomenės formavimo pamatą.

Senamiesčio bendruomenei pasirodė labai keista, kad, pasibaigus VBT lėšoms, pasibaigė ir daugumos VBT tarybos narių noras dalyvauti tolimesnėje Vietos Bendruomenių Tarybos veikloje. Ir be VBT lėšų būtų galima pratęsti vietos bendruomenių savivaldos veiklą – ypač, jeigu Savivaldybės skatintų šią veiklą ir rimtai traktuotų VBT tarybų pasiūlymus. Pozityvūs rezultatai rodo, kad VBT veikla pasiteisino. Per šį projektą buvo padaryta pažanga vietos savivaldos lygmenyje. Panašu, kad valdininkai nori uždusinti pilietiškumo iniciatyvas.

Kiekvienas iš mūsų turime galimybę įnešti į šį pasaulį gėrio ir pozityvumo. Kartais atrodo, kad tai padaryti yra sunku ar sudėtinga. Nenuleiskime rankų. Kiekvienas iš mūsų galime pakeisti pasaulį, įnešant šviesą ten, kur buvo tamsa, ir gėrio ten, kur jo trūksta.

“Dažniausiai manome, kad bet koks mūsų veiksmas pasaulio mastais tėra lašas vandenyne, tačiau iš tiesų juk be to trūkstamo lašo ir vandenynas būtų mažesnis“ – Motina Teresė

 

Programa

photo 2photo 3

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s